Vaikystėje labai norėjau būti princese. Ant žirnio... Kaip ir visi vaikai išgyvenau „aikštingosios princesės“ amžių. Tada susižavėjau nuostabiomis Šimtamylės girios istorijomis, kuriose susipažinau su Mike Pūkuotuku, Paršeliu, Nulėpausiu ir kitais mielais jos gyventojais. Pasakėlių klausydavausi apsikabinusi dar močiutės siūtą seną Skudurinukę. Tomis nuostabiomis akimirkomis (kai abi, sulaikiusios kvėpavimą) klausydavomės mamos sekamų pasakų, mūsų saldaininės širdelės plakdavo vienu ritmu. Dar vėliau atėjo Pepės Ilgakojinės eilė. Į mano fantazijų pasaulį ji įsiveržė tarsi audringa banga ir... iškart tapo visų žaidimų kapitone! Iš jos sužinojau, kad žodžio “nuobodulys” nėra, ir ,kad visas mano gyvenimas gali būti tarsi didelis ir linksmas nuotykis!
Na, o nuotykiai išties prasidėjo man įstojus į Muzikos ir Teatro Akademiją, kiek vėliau – į Vilniaus Universitetą.Tai buvo laikas, kai sukausi tarsi Pepės beždžionėlė Nilsonas kūrybinių įvykių rate. Lietuvos televizijoje drauge su kolegomis kūrėme laidą vaikams “Vaikų rytmetys”, vaidinau “Elfų teatre”, organizavome renginius vaikams ir suaugusiems.
Dabar mano gyvenime kiek ramesnis periodas, kurį galėčiau prilyginti išmintingosios auklės Merės Popins istorijai.Vaidinu Kauno “Mažojo teatro” spektakliuose ir auginu tris mielus vaikučius – sūnelį ir dvynukes mergytes – tad stengiuosi būti pačia šauniausia mama ir šių išdykėlių “aukle”!
Kaip matote, visi mano kuriami personažai – Princesė, Skudurinė Onutė, Paršelis, Merė Popins ir kt. - galintys atkeliauti į jūsų vaiko šventę, tai dalelė manęs…
